Tinklaraštyje Not Even Wrong pastebėjau gerą Abrahamo Smitho komentarą kalbant apie matematikus Aleksandrą Grothendiecką ir Grigorijų Perelmaną, nors komentatorius toliau kalba bendriau nesusisiedamas su šiomis pavardėmis. Kaip žinia, šie genialūs matematikai padarę neeilinių (pabrėžiu, labai neeilinių) darbų matematikoje po to visiškai pasitraukė iš viešo matematinio gyvenimo ir apskritai iš viešo gyvenimo (kaip sakoma, dėl neaiškių priežasčių, nors kai kuriais atvejais galima šį bei tą nuspėti). Svarbiausia štai kas: tikrai, jie nieko neskolingi kažkam dėl savo talentų.

Abraham Smith sako:
  “Also, I don’t think Grothendieck (or Perelman or anyone else) owes us anything. Many people have talents they choose not to pursue for all sorts of personal reasons. Maybe they have a family whom they refuse to neglect for the sake of a better position. Maybe they decide on more lucrative job options. Maybe they have physical or psychological conditions that make the experience unpleasant. Maybe they just prefer gardening!”

Taip, jeigu kas nors turėdamas kitų genialių talentų pradeda teikti pirmenybę, tarkime, sodo darbams, tai jo asmeninis reikalas.