Ian Hacking

Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Edmundas Adomonis

Vienas iš žavių mokslo filosofijos vadovėlių – tai kanadiečių filosofo Iano Hackingo Representing and Intervening: Introductory Topics in the Philosophy of Natural Science (turi daug leidimų, o pirmą kartą išleistas 1983 m.). Knyga reikšminga ne tik turinio, bet ir stiliaus prasme. Patartinas skaitinys visiems rimčiau kimbantiems į mokslo filosofiją, o ir šiek tiek smalsaujantiems praverstų. Dėstytojai taip pat daug ką naujo sužinotų. Tiesa, vadovėlis yra parašytas tokia maniera, kad tie, kurie su tais dalykais nebuvo susidūrę, gali kai ko nesuprasti. Gali tekti derinti su kitu, labiau standartiniu vadovėliu. Arba galima tikėtis, kad dėstytojas ar vedlys pakomentuos keblesnes vietas. Kaip Ianas Hackingas paaiškina pratarmėje, tai įvadinė knyga, bet “įvadinis” nereiškia “supaprastintas” – įvadinės temos turi būti pakankamai aiškios ir rimtos, kad patrauktų naujokų dėmesį, ir pakankamai dygios, kad sukeltų susidomėjimą tų, kurie jau seniai mąsto apie tai (p. XV).

Ypatingai vertinga yra antroji dalis – dalis apie eksperimentus, kurie taip ilgai mokslo filosofų buvo ignoruojami, kaip jis pats sako. To, kas ten parašyta, niekur daugiau nerasite. Reikia pabrėžti, kad kalbos apie nekorektišką eksperimentinės mokslo dalies ignoravimą ar sumenkinimą (teorizavimo atžvilgiu) buvo labai prasmingos 1983 m., kai knyga buvo išleista, bet nuo to laiko situacija pasikeitė – filosofinių knygų ir straipsnių apie ekperimentus moksle pasipylė kaip iš gausybės rago. Kaip tik Ianas Hackingas ir buvo vienas iš pagrindinių naujojo eksperimentalizmo judėjimo mokslo filosofijoje įkvėpėju.

Neabejoju, kad knygos antrąją dalį su įdomumu perskaitytų ir gamtos mokslo žmonės – tai labai originali dalis. Beje, Hackingas daug išmoko iš eksperimentatoriaus Francis Everitto, kurį jis apibūdino kaip “talentingą eksperimentatorių su plačiais istoriniais interesais” (p. VII). Kai kurie poskyriai yra netgi pažymėti raide “E” dėl esminės Everitto įtakos.

Planuoju, kad šiame tinklaraštyje paminėsiu kai kuriuos pastebėjimus iš “Representing and Intervening”, ypač antrosios dalies. Tarp kitko, pats Hackingas įvade sako, kad knygą galima būtų pradėti nuo antrosios dalies.