Matyt, neapsikentęs humanitarinių pižonų (=snobų) ir beviltiškų ginčų dėl mokslo reikšmingumo bei kitų labai svarbių dalykų vertės (ir tariamo mokslininkų nesugebėjimo įvertinti), vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų Richard Feynman savo garsiosiose paskaitose tiesmukiškai pareiškė:

“Beje, iškart reikia aiškiai pasakyti, kad jei kas nors yra nemokslas, tai nėra būtinai blogai. Pavyzdžiui, meilė nėra mokslas. Tad jei apie ką nors sakoma, kad tai nėra mokslas, šitai nereiškia, kas kažkas su tuo yra negerai; tas tik reiškia, kad tai tiesiog nėra mokslas.”
(The Feynman Lectures on Physics, 3-1)

Nėra ką čia ir bepridurti, nebent pakartoti šią Feynmano mintį iš mano “Filosofijos užrašų”:

“Nors mano mama nieko nežinojo apie mokslą, ji taip pat mane stipriai įtakojo. Ji turėjo nuostabų humoro jausmą ir aš iš jos išmokau, kad aukščiausios supratimo formos, kokias tik galime pasiekti, yra juokas ir žmogiškoji užuojauta.”
(iš Feynman, Richard. What do you care what other people think?: Further adventures of a curious character. Bantam Books, 1989, p. 7-8)