Mokslo kaita

Pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

Edmundas Adomonis

Kadangi buvo atsiradęs šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio – ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Pasak Laudano, racionalūs pokyčiai moksle gali vykti tiek teorijų, tiek metodologinių principų, tiek episteminių tikslų lygmenyje ir pasikeitimai šiuose lygmenyse yra įtakoja vienas nuo kitą. O Worrallas tvirtina, kad tokiu būdu Laudanas reliatyvizuoja mokslinį racionalumą ir kad norint to išvengti turi būti fiksuoti tam tikri minimalūs metodologiniai principai, tik kurių atžvilgiu mes galima įvertinti visų kitų pokyčių racionalumą.

Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos “Science and Values” (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), “The Value of a Fixed Methodology”, British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), “If It Ain’t Broke, Don’t Fix It”, British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), “Fix it and be Damned: A Reply to Laudan”, British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį “Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science–Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat’s Whiskers” (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos “What Is This Thing Called Science?” (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai (“Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science”, Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Besidomintiems mokslo filosofijos ir mokslo istorijos sąsajomis

Edmundas Adomonis

Besidomintiems mokslo filosofijos ir mokslo istorijos sąsajomis štai keletas bibliografionių pastabų: Ronaldo Giere’o iššūkis ir Ernano McMullino bei Richardo Buriano atsakas (Giere R. (1973), “History and Philosophy of Science: Intimate Relationship or Marriage of Convenience?”, British Journal for the Philosophy of Science 24, p. 282-297; McMullin E. (1974)  “History and Philosophy of Science: A Marriage of Convenience?”, PSA 1974, p. 585-601; Burian R. (1977), “More than a Marriage of Convenience: On the Inextricability of History and Philosophy of Science”, Philosophy of Science 44, p. 1-42).

Arba neseniai įvykęs Josepho Pitto ir Richardo Buriano ginčas (Pitt J. (2001), “The Dilemma of Case Studies: Toward a Heraclitian Philosophy of Science”, Perspectives on Science 9, p. 373-382; Burian R. (2001), “The Dilemma of Case Studies Resolved: The Virtues of Using Case Studies in the History and Philosophy of Science”, Perspectives on Science 9, p. 383-404).