Richard Feynman

Galvojant apie mokslo konceptualinę pažangą ir subtilių konceptualinių priemonių įvedimą žmonijos minties istorijoje (pvz., matematinių), epigrafu labai tinka šis Richardo Feynmano pastebėjimas apie gamtos dėsnius – tiesiogiai stebėdami saulėlydžius, vandenynų bangas, žvaigždžių judėjimą danguje, galime patirti estetinį malonumą, bet gamtos reiškiniuose taip pat yra ritmai ir formos (patterns), kurie yra nepastebimi tiesioginio stebėjimo akiai, o atviri tik analizei:

“Even the artists appreciate sunsets, and the ocean waves, and the march of the stars across the heavens… As we look into these things we get an aesthetic pleasure from them directly on observation. There is also a rythm and a pattern between the phenomena of nature which is not apparent to the eye, but only to the eye of analysis; and it is these rhythms and patterns which we call Physical Laws.”
(Feynman, Richard (1985 [1965]) The Character of Physical Law. Cambridge, Mass: The M.I.T. Press, p. 13)

Matyt, neapsikentęs humanitarinių pižonų (=snobų) ir beviltiškų ginčų dėl mokslo reikšmingumo bei kitų labai svarbių dalykų vertės (ir tariamo mokslininkų nesugebėjimo įvertinti), vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų Richard Feynman savo garsiosiose paskaitose tiesmukiškai pareiškė:

“Beje, iškart reikia aiškiai pasakyti, kad jei kas nors yra nemokslas, tai nėra būtinai blogai. Pavyzdžiui, meilė nėra mokslas. Tad jei apie ką nors sakoma, kad tai nėra mokslas, šitai nereiškia, kas kažkas su tuo yra negerai; tas tik reiškia, kad tai tiesiog nėra mokslas.”
(The Feynman Lectures on Physics, 3-1)

Nėra ką čia ir bepridurti, nebent pakartoti šią Feynmano mintį iš mano “Filosofijos užrašų”:

“Nors mano mama nieko nežinojo apie mokslą, ji taip pat mane stipriai įtakojo. Ji turėjo nuostabų humoro jausmą ir aš iš jos išmokau, kad aukščiausios supratimo formos, kokias tik galime pasiekti, yra juokas ir žmogiškoji užuojauta.”
(iš Feynman, Richard. What do you care what other people think?: Further adventures of a curious character. Bantam Books, 1989, p. 7-8)