Mokslo metodologija

Pasiruošus galvoti apie paprastumo kriterijų, pirmiausiai reiktų jį pastatyti į vietą šiuo tiksliu apibendrinančiu posakiu, kad neužmirštume, jog visų pirma norima, kad tam tikras darbas būtų atliktas, o ne šiaip, kad būtų paprasta: “viskas turi būti daroma paprastai kaip tik įmanoma, bet ne paprasčiau” – “everything should be made as simple as possible, but not simpler”. Tai, matyt, tinka visoms gyvenimo sritims pradedant atramos sulūžusiai spintos kojai paieškomis ar programavimu ir baigiant mokslo konceptualinėmis priemonėmis bei teorijomis. (Nors kartais nieko baisaus neatsitiks, jeigu darbas bus atliktas komplikuotai, nes norisi pakvailioti ar panašiai, bet čia jau kita kalba.)

Posakis dažnai priskiriamas Albertui Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą “On the Method of Theoretical Physics” (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti, kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

“Iš to [iš matematiko Davido Hilberto nepavykusio plano pertvarkyti fiziką ir chemiją] neverta daryti išvados, kad fizikos problemos sunkesnės negu matematikos problemos. Tiesiog šie mokslai skirtingi: matematika stovi ant logikos kojų, o fizika pirmiausia remiasi kaip kengūra uodega – gamtos pažinimu, intuicija ir tik po to formaliąja logika. Neatsitiktinai 7-9 klasių mokiniai, kuriems puikiai sekasi matematika, dažnai skundžiasi nesuprantą fizikos, – čia neužtenka algoritmų, o reikia suvokti ir vadinamąją fizikinę prasmę.”
(iš Romualdo Karazijos knygos “Linksmoji fizika” (1982), p. 114)

Romualdo Karazijos knyga “Linksmoji fizika” yra daug rimtesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvigsnio, nors ir labai linksma. Čia citavau iš seno leidimo, o naujasis leidimas turėtų būti dar įdomesnis: kaip recenzijoje rašo A. Savukynas, “pirmoji autoriaus “Linksmoji fizika” buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982) ir todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta”.

Vienoje televizijos mokslo populiarinimo laidoje, skirtoje vaikams, vienas astronomas (deja, neatsimenu nei laidos, nei astronomo pavardės) išsakė vertingą metodologinę pastabą, kurią naudinga atsiminti ne tik vaikams. Vaikas paklausė, “o kaip traktuoti NSO, t.y. neatpažintus skraidančius objektus?”. Astronomas trumpai atsakė: “taip ir traktuokite, kaip NEATPAŽINTUS skraidančius objektus”.