atomizmas

1811 m. liepos 14 d. italų mokslininkas Amedeo Avogadro (1776-1856) žurnale “Journal de Physique, de Chimie et d’Histoire naturelle” išspausdino straipsnį, kuriame pirmą kartą buvo paskelbta molekulinė dujų hipotezė – dabar žinoma kaip Avogadro dėsnis (idealiųjų dujų atveju): esant vienodai temperatūrai ir slėgimui, vienoduose dujų tūriuose yra vienodas skaičius molekulių. (Panašią idėją 1814 m. paskelbė André-Marie Ampère). Taip pat Avogadro išsakė fundamentalią mintį apie tai, kad dujos, susidedančios iš vieno elemento, gali būti sudarytos iš molekulių, t.y. gali būti nevienaatomės (priešingai negu manė Daltonas).

Dėl įvairių priežasčių (įtakingojo Berzeliaus idėjos apie tai, kad vieno elemento atomai stumia vienas kitą, žinių stygius dėl molekulių sudėties ir kt.) platesnį pripažinimą Avogadro hipotezė pradėjo įgauti tik po siciliečio chemiko Stanislao Cannizzaro atominės sistemos, kurią jis plačiau paskelbė 1860 m. I-ajame tarptautiniame chemikų kongrese Karlsruhėje. Nors kongrese buvo ir entuziastingo Cannizzaro idėjų priėmimo, vis dar liko ir skeptikų dėl Avogadro hipotezės (kongreso protokolai yra išspausdinti ir, sakoma, yra labai pamokantys).

Avogadro skaičius dabar yra svarbi fizikos ir chemijos konstanta, kuri lygi 6.02 × 10²³ – tai atomų arba molekulių skaičius viename medžiagos molyje.

Šiek tiek atomizmo istorijos klasikinių veikalų galima rasti tinklalapyje “Selected Classic Papers from the History of Chemistry”.

Bendriau kalbant, atomizmo istorija yra labai įdomi ir pamokanti apmąstant mokslinį metodą, mokslo raidą, instrumentalizmo ir mokslinio realizmo ginčą – kaip nuo laukinių spekuliacijų buvo judama link vis tikslesnių, empiriškai pagrįstų rezultatų.